skraudus

1 skraudùs, -ì adj. (4) Š 1. skaudus, skausmingas: Skraudì buvo žaizda: gydė – nedagydė, aš pats česnakais gydžiaus Btg. 2. KŽ žr. 1 skriaudus 4: Močiutė sėjo, saulė ravėjo, skraudus lietulis paliedinėjo LTR(Lš). Guldyk, berneli, mažą sūnelį. Tegul jį supa šiaurus vėjelis, tegul jį prausia skraudus lietulis TDrIV157(Btrm). 3. smarkus: Ten už girių, už plačiųjų skraudus mūšis buvo, ten be galo daug bernelių liejo kraują, žuvo LTR(Lnkv).

skraũdžiai adv.: Mūsų jaunas seseris ir dukteris skraudžiai sugriebė A1884,164.

4. nemalonus, graudus: Skraudi gėla suspaudė širdis V.Myk-Put. Skraudus likimas išdavikų laukia rš. Patogiai tad ano skraudaũs nerimasčiavimo … pati nepajautus est DP612.